Virgin Group. Ar ši kompanija Jums ką nors sako? Galbūt taptų kiek aiškiau, jei konkretizuotume ir įvardintume asmenį, puikiai visame pasaulyje žinomą verslininką, milijardierių serą Ričardą Bransoną. Šis britų verslo magnatas žinomas dėl globalinės Virgin Group verslo imperijos įkūrimo ir valdymo.

Tai verslo monopolis, valdantis dukterines Virgin kompanijas, tokias kaip knygų, literatūros leidyba užsiimančią Virgin Books kompaniją, tiek oro skrydžio paslaugas teikiančią Virgin Atlantic kompaniją, tiek muzikos įrašų pardavimais užsiimančią Virgin Records kompaniją. Būtent be pastarosios kompanijos seras Ričardas Bransonas nebūtų sukūręs verslo imperijos, dabar žinomos pavadinimu Virgin Group.

Derybos. Būtent tai lėmė sero Ričardo Bransono sėkmę. Bet ir ne tik. Ko gero, daug mažesnė dalis žmonių apskritai žino, kas buvo antroji derybų pusė. Šioji – pasaulinio garso britų multiinstrumentalistas, kompozitorius Mike‘as Oldfield‘as.

Skirtingai nei Ričardas Bransonas, šis šiandien labiau žinomas ne dėl savo asmenybės, socialinio statuso, o dėl garsios savo 1973 m. išleistos kompozicijos Tubular Bells. Šis įrašas išleistas 17 mln. tiražu, tapo 7 kart platininiu albumu Jungtinėje Karalystėje bei pelnė autoriui Grammy muzikos apdovanojimų statulėlę.

Virgin Records įkurta 1972 m. Jos pirmasis išleistas albumas ir buvo Tubular Bells. Aštuntajame dešimtmetyje britų salyne, kaip ir visame pasaulyje dominavo singlai, t.y. trumpos pop stiliaus dainos, tačiau britų kompozitoriaus garsusis kūrinys buvo kitoks. Tai nebuvo joks singlas.

Valandos trukmės kompozicija, padalinta į dvi dalis po pusę valandos buvo nepriimtina jokiai įrašų kompanijai bei radijo stočiai. Tai buvo ne standartas. Mike‘as Oldfield’as yra pripažinęs, jog nėra geras derybininkas, todėl jam nepavyko pakeisti kiekvienos įrašų kompanijos vadovo išankstinį nusistatymą.

Tačiau Ričardas Bransonas surizikavo, jis derėjosi su britų kompozitoriumi. Labai rizikuodamas nesulaukti jokio dėmesio bei pardavimų, Ričardas Bransonas vis tik išleido albumą, matydamas jo potencialą. Šis įrašas parduotas milžinišku tiražu, jų dėka Ričardas Bransonas sukūrė verslą.

Sakytume, jog tai „win-win“ (ang. laimi-laimi) derybų atvejis, kuomet laimi abi pusės, tiek Ričardas, tiek Mike‘as. Komerciškai taip, tačiau grynai finansiškai greičiau „win-lose“ (ang. laimi-pralaimi) atvejis gavosi.

Ričardas yra puiki iliustracija stipraus, kieto derybininko. Susitikęs derėtis su nesugebančiu derėtis britų kompozitoriumi, verslininkas praktiškai sudarė tokį sandorį, kuomet susižėrė pagrindinį pelną iš albumo pardavimų, tuo tarpu britų kompozitoriui teko tenkintis likučiais.