Kiekvienam iš mūsų, nebūtinai esantiems verslininkais ar turintiems verslo gyslelę, vis tik kyla susižavėjimas skaitant pasaulio verslo magnatų sėkmės istorijas. Žavimės jų galia ir įtaka pasauliui, taip pat šių verslo atstovų labdaringa veikla. Už viso to slypi didelės sumos pinigų.

Yra begalės sėkmingų verslo istorijų, apie kurias verta kalbėti, kurios imponuoja, žavi mus. Šios istorijos byloja apie verslo atstovų ryžtą, pasitikėjimą savo jėgomis bei valią. Tai savybės, lydinčios į sėkmę, kurių dažnai mums patiems pristinga vienoje ar kitoje gyvenimiškoje situacijoje.

Psichologijos mokslas, kalbėdamas apie verslą, dažnai išskiria derybas. Derybos yra svarbus psichologų mokslinių tyrimų subjektas. Tai aktualija, leidžianti įsigilinti į žmogaus psichologiją. Tinkamas psichologinis nusiteikimas. Patarimai kaip psichologiškai nusiteikti deryboms yra šių tyrimų dalis.

Pažymima, jog besiderančių pusių laikysena viena kitos atžvilgiu yra labai svarbu, siekiant sėkmingų derybų. Iš esmės viskas prasideda nuo sau užduodamų klausimų, tokių kaip: „ar tu mano priešas?“ (požiūrio į oponentą formavimas), „ko reikia man pačiam?“ (tvirto stuburo formavimas, savo principų, nuostatų formavimas) bei „kaip ketinu tai pasiekti?“ (bendravimo niuansai, etika). Vėliau einama prie praktiškų patarimų kaip pasiekti pergalę derybose.

Visgi, be esminių psichologinio nusiteikimo niuansų pažymima, jog įtakos deryboms turi ir tokie niuansai, kaip pauzės, kurios gali būti taip pat itin reikšmingos, bylojančios, koks abiejų besiderančių pusių psichologinis stovis. Skaitoma, jog tvirtas, principingas, gerai besijaučiantis derybininkas gali leisti sau patylėti, kai jaučia, jog to reikia.

Tokiu būdu pirmosios derybų pusės daromas psichologinis spaudimas kitai psichologiškai silpnesnei derybų pusei, kuri bet kurio momentu gali prabilti, sulaužydama tyla bei pradėti nuolaidžiauti pirmajai pusei, siūlydama kompromisus, nuolaidas.