Derybos gali būti labai įvairios. Rezultatai taip pat pasiekiami skirtingi ir priklauso nuo derybininkų įgūdžių, interesų ir pan.

Pavyzdžiui, dažnas derybų stilius yra konkurencija. Tai derybų pusių konkuravimas, kad gautų kuo didesnę naudą sau. Konkuruojant siekiama įrodyti oponento neteisumą. Gali kilti net konfliktas, kuris nurims tik tuomet, kai oponentas pakeis savo poziciją.

Konkurencijos stiliui būdingas rėkimas, šaukimas, emocijų nevaldymas ir pan. Atsisakymas šiuo atveju nepriimamas, o reikalaujama visiško paklusnumo. Konkurencijai nesvetimas ir gudravimas, norima bet kokiomis priemonėmis pasiekti savo tikslą.

Neretai netgi keliamas ultimatumas, jog jei oponentas nori su jumis išlaikyti draugiškus, kolegialius santykius, tai privalo sutikti su jūsų nuomone. Kompromisas nėra labai geras derybų būdas, jei su oponentu jus sieja geri santykiai ir tokius juos ir norite išlaikyti.

Priešingybė konkurencijos stiliui – prisitaikymas. Čia, priešingai nei konkurencijos atveju, savo interesų nepaisoma, o siekiama patenkinti oponento interesus. Prisitaikymas dažnai pasirenkamas, kai norima greičiau išspręsti problemą. Tačiau svarbiausia ne pats problemos sprendimas ir rezultatas, tačiau nepažeista ramybė, procesų nesutrikdymas.

Prisitaikant savo neigiamos emocijos tarsi užblokuojamos. Bet prisitaikymas neretai yra keršto planų kūrimo pradžia. Visgi blogos emocijos prasiveržia.

Prisitaikant patenkinami oponento interesai. Oponentas, pamatęs, kokia derybų elgsena pasirinkta, gali tuo ir piktnaudžiauti. Tuo atveju jūs galite susierzinti, tačiau to neparodysite. Blogos emocijos kaupsis dar labiau. Apsimesite, kad viskas yra gerai, tačiau viduje to nejausite.