Kiekvienas iš mūsų kasdien susiduria su smulkiu verslu. Visais atvejais, kai einame kirptis pas kirpėją, gydyti dantis pas dantistą arba pietauti į kavinę, mes susiduriame su smulkiu verslu. Tačiau panagrinėkime smulkaus verslo sampratą šiek tiek plačiau.

Smulkų verslą galime apibūdinti kaip verslo organizaciją, kurioje dirba mažai darbuotojų, kurios paslaugos nukreiptos į lokalinę (vietinę) rinką. Smulkaus verslo subjektais vadiname nedideles įmones bei privačius fizinius asmenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi savarankiška veikla.

Prie smulkaus verslo sektoriaus yra priskiriamos tokios organizacijos kaip mažos įmonės arba mikroįmonės. Mažoje įmonėje turi dirbti mažiau negu 50 darbuotojų. Mikroįmonėje turi dirbti mažiau negu 10 darbuotojų. Taip pat įstatymuose yra nustatyta, koks yra šių įmonių metinių pajamų limitas ir įmonių turto balansinė vertė. Tokių įmonių teisinės formos dažniausiai yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė arba ūkinė bendrija.

Taip pat svarbu yra išskirti požymius, kuriais pasižymi smulkus verslas. Pirmas požymis yra tas, kad smulkaus verslo įmonės yra nepriklausomos ir veikia savarankiškai. Antras požymis yra tas, kad įmonės kapitalą formuoja nedaug asmenų. Trečias požymis yra tas, kad tokios įmonės veikla apsiriboja tam tikroje vietovėje ar regione.

Apibendrinant, galima teigti, kad smulkaus verslo įmonių Lietuvoje yra absoliuti dauguma. Tokia veikla, be abejo, traukia žmones, nes yra nesudėtinga bei suteikia galimybę kiekvienam asmeniui išreikšti verslo plėtojimo sugebėjimus.