Smulkus verslas sudaro didžiąją dalį valstybės ekonomikos, todėl valstybė stengiasi rūpintis verslumo skatinimu ir teikia tam tikrą paramą smulkiesiems verslininkams. Taigi, kokia parama gali būti teikiama smulkaus verslo subjektams?

Visų pirma, valstybės parama smulkiajam verslui plėtoti yra suteikiama pagal Vyriausybės, apskričių arba savivaldybių smulkaus bei vidutinio verslo plėtros programas. Tokių programų sudarymas yra finansuojamas valstybės, savivaldybių biudžėto lėšomis, taip pat piniginių fondų lėšomis.

Valstybė teikdama paramą verslui visada suteikia pirmenybę labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms. Verta pabrėžti, kad mažojoje įmonėje maksimalus darbuotojų skaičius yra mažiau kaip 50, o labai mažos įmonės – mažiau kaip 10 darbuotojų.

Kalbant apie valstybės paramos smulkiajam verslui formas, galima išskirti tokias, kaip mokesčių ir rinkliavų lengvatos nustatytos įstatymuose, finansinė parama (pavyzdžiui: lengvatinės paskolos, labai mažos paskolos, palūkanų dalinis arba visiškas dengimas, išlaidų finansavimas), viešų paslaugų teikimas įvairiose įstaigose, jeigu tokių paslaugų teikimas yra numatytas šio juridinio asmens įstatuose.

Taip pat, smulkaus verslo subjektai gali gauti Europos Sąjungas paramą smulkiam verslui plėtoti. Pareiškėjai gali pildyti paraiškas su prašymu suteikti jiems lengvatinę paskolą verslo plėtrai. Šios paramos gavimo procesas yra gana sudėtingas, tačiau tai yra geresnė išeitis nei paprasto komercinio banko paskola.

Taigi, matome, kad valstybei rūpi būtent smulkus ir vidutinis verslas, todėl ji rūpinasi jo plėtra. Smulkaus verslo subjektams šiuo metu yra taikoma nemažai lengvatų. Asmenys, išmanantys tokios paramos verslui taikymo procesus, be abejo gali tapti sėkmingais verslininkais ir protingai panaudoti jiems suteikiamas lėšas.