Daugelio mokslininkų manymu Lean sistemos diegimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas dėl kultūrinės aplinkos. Ką tai reiškia?

Lietuvos visuomenėje vis dar pastebimas po sovietmečio išlikęs visuomenės hierarchiškumas. Tai reiškia, kad valdiniai paklūsta savo vadovams, nedrįsta jų kritikuoti bei visuomet laukia jų nurodymų. Savo ruožtu vadovai nesiekia gauti tam tikrų patarimų iš darbuotojų.

Tam, kad įmonėje būtų įdiegta Lean sistema, vadovai turi perduoti dalį savo kompetencijos ir darbuotojams. Tik tada Lean sistemos diegimas gali pavykti. Lietuvoje tą padaryti yra labai sunku, nes mūsų valstybės darbdaviai dažnai nesuvokia, kad įmonėje vykstančius nesklandumus geriausiai gali pastebėti patys darbuotojai.

Lyginant Japoniją ir Lietuvą, Japonijoje yra susiklosčiusi kiek kitokia situacija. Verta pabrėžti, kad Lean sistema atsirado būtent Japonijoje. Japonijos darbuotojai yra motyvuojami, geba siūlyti tam tikrus pasiūlymus vadovams. Japonijoje darbdaviai puikiai supranta, kad įmonės veikla turi būti efektyvi, o tokį efektyvumą geriausiai užtikrina būtent darbuotojai.

Lietuvoje problema yra tame, kad vadovai su darbuotojais apskritai nesiderina dėl įmonėje vykstančių procesų. Kiekvienas dirba atskirai, tiek vadovybė, tiek darbuotojai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad įmonė yra tam tikra vieninga sistema, kuri susideda iš struktūrinių dalių. Jeigu šioje sistemoje nėra darnumo bei tam tikros sistemos dalys neprisideda prie veiklos efektyvumo didinimo, tokia sistema greitai iširs.

Taigi, kultūrinė aplinka Lietuvoje neleidžia sėkmingai diegti Lean sistemos įmonėse. Be abejo, tam, kad pasikeistų kultūrinė aplinka, turi praeiti nemažai laiko. Apskritai, tam, kad įmonių valdyme įvyktų tam tikri pokyčiai, visų pirma tokie pokyčiai turi įvykti pačioje visuomenėje. Tik tada Lean sistemos diegimas taps naudingas.