Mūsų visuomenėje šis žodis linksniuojamas jau kelerius metus, tačiau dar visai neseniai išgirdus šį terminą, buvo klausiama: kas tai?

Outsourcingas yra pagal sutartis išoriniam tiekėjui vidinių verslo funkcijų perdavimas. Dar paprasčiau – tai veiklų, kurias anksčiau įmonė pati atlikdavo, perdavimas tuo užsiimančiai įmonei ar fiziniam asmeniui (besispecializuojančiam toje srityje).

Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita. Įmonė turėjo pagal darbo sutartį dirbantį buhalterį. Tačiau paskaičiavo, kad samdyti apskaita užsiimančią įmonę, kaip buhalterinių paslaugų teikėją, apsimokėtų labiau negu išlaikyti buhalterio darbo vietą. Taigi, įmonės buhalteris atleidžiamas, o tarp įmonės ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens sudaroma paslaugų teikimo sutartis. Šis buhalterinių funkcijų perdavimas ir yra outsourcingo pavyzdys.

Tokių veiklų gali būti labai daug. Pavyzdžiui, rinkodaros specialisto ar tokias paslaugas teikiančio juridinio asmens samdymas pagal sutartį. Žmogiškųjų išteklių vadovo samdymas pagal sutartį ir kt. Mūsų šalyje outsourcingas jau puikiai suprantamas ir pažangios organizacijos tuo naudojasi. Užsienio šalyse šis terminas jau labai senas ir outsourcingo praktika jau ypač pažengusi.

Vieni outsourcingą vadina paslaugų nuoma, kiti – bendradarbiavimu, dar kiti – tiesiog paslaugų teikimu.

Kalbant apie outsourcingą svarbu nesupainioti, kad tai yra perduodamos veiklos, kurios organizacijoje vykdomos nuolat. Ne, pavyzdžiui, teisininko paslaugos, kurių prireikia tik kartais. Tai nebus outsourcingo pavyzdys.

Išskiriamos dvi outsourcingo rūšys: vertės grandinės veikų outsourcingas ir pagalbinių veiklų, pavyzdžiui, įrangos priežiūra, outsourcingas.