Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas yra padalytas į akcijas. Pagrindinis uždarosios akcinės bendrovės veiklą reglamentuojantis dokumentas – Akcinių bendrovių įstatymas.

Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 2896,20 eurų.
Uždarosios akcinės bendrovės akcininkais gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys, kurie įsigyja bendrovės akcijų.

Esminis uždarosios akcinės bendrovės dokumentas, kuriuos bendrovė vadovaujasi vykdydama savo veiklą, yra įstatai. Įstatuose turi būti nurodytas bendrovės pavadinimas (pagal neseniai įsigaliojusius įstatymus, Lietuvoje steigiamos įmonės turi vadintis tik lietuviškais pavadinimais), teisinė forma (šiuo atveju tai būtų uždaroji akcinė bendrovė), buveinė (atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės buveinė nebūtinai turi sutapti su bendrovės veiklos vykdymo vieta), veiklos tikslai (čia turi būti nurodytas bendrovės veiklos objektas), taip pat įstatuose įrašomas įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius ir nominali jų vertė, visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir kiti bendrovės organai bei jų kompetencija, įstatų keitimo tvarka ir kt.

Jei svarstote, kokią teisinę formą pasirinkti, galimas daiktas, kad renkatės tarp pagrindinių alternatyvų: uždarosios akcinės bendrovės ir individualios įmonės. Uždaroji akcinė bendrovė patraukli tuo, kad akcininkai neatsako savo turtu, todėl bankroto atveju nekyla rizika prarasti savo turtą, tačiau uždarosios akcinės bendrovės rečiau pasirenkamas jaunų žmonių, kurie neturi pakankamai lėšų įstatiniam kapitalui. Tuo tarpu individuali įmonė suteikia galimybę turėti įmonę be įstatinio kapitalo. Individuali įmonė masina dar ir tuo, kad nesudėtingai vykdoma apskaita, savininkas gali pelną bet kada panaudoti savo reikmėms. Tačiau individualios įmonės savininkas atsako savo turtu, todėl prieš nusprendžiant, kurią teisinę formą pasirinkti, būtina gerai apsvarstyti rizikas.